Žegtelėjimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis švelnų, nuolatinį lietų (krintantį smulkiems lašeliams), taip pat dulkėtą, miglotą rūką arba drėgmės ir šalčio pojūtį ore. Dažnai vartojamas apibūdinti nemalonų, drėgną, niūrų orą.
Pavyzdžiai:
1. Išėjau į lauką, o ten visą dieną tęsiasi žegtelėjimas – nei lietus, nei saulė.
2. Kalnuose krito žegtelėjimas, ir drabužiai išmirė per kelias minutes.
3. Rytą apėmė šaltas žegtelėjimas, lyg oro drebulys.
Sinonimai: dulksna, smulkus lietus, šlapdriba, rūkas, drėgnas šaltis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.