žėgėlas

Žėgėlas – tai senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis „švytėjimas, blizgesys, žėrėjimas“ (dažniausiai apie šviesą, ugnį, vandenį ar brangakmenius).

Pavyzdžiai:
1. Saulės žėgėlas atsimušė į upės bangas.
2. Tamsioje naktyje matėsi tolimo žibinto silpnas žėgėlas.
3. Deimantų žėgėlas žavėjo visus salėje.

Pastaba: Šis žodis šiuolaikinėje kalboje vartojamas retai, dažniau literatūroje ar poetiniuose kontekstuose.

Įrašas
Paaiškinimas	Žėgėlas – tai senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis „švytėjimas, blizgesys, žėrėjimas“ (dažniausiai apie šviesą, ugnį, vandenį ar brangakmenius). Pavyzdžiai: 1. Saulės žėgėlas atsimušė į upės bangas. 2. Tamsioje naktyje matėsi tolimo žibinto silpnas žėgėlas. 3. Deimantų žėgėlas žavėjo visus salėje. Pastaba: Šis žodis šiuolaikinėje kalboje vartojamas retai, dažniau literatūroje ar poetiniuose kontekstuose.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.