Žegčiojimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis švelnų, nuolatinį lietų (snaigėmis lyti, apšlakstyti, apdregninti). Dažnai vartojamas apibūdinti smulkiam, tirpstančiam sniegui arba rūkui, drėgnai miglai.
Pavyzdžiai:
1. Visą rytą žegčioja – nei sniegas, nei lietus.
2. Oro sąlygos blogos: žemę dengia žegčiojantis sniegas.
3. Rūkas žegčiojo per langą, viskas atrodė miglota.
Sinonimai: šlakstymas, lašėjimas, dūlėjimas, smulkus lietus/sniegas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.