Žebrumas – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis labai stiprų alkį, badą. Jis yra sustiprinta žodžio „badumas“ arba „alkis“ versija, dažnai naudojama pabrėžti, kad norisi valgyti be galo.
Pavyzdžiai:
1. Po visos dienos darbe sugrįžtu su tokiu žebrumu, kad suvalgau viską, kas šaldytuve!
2. Kai baigėsi pamokos, jautėme tokį žebrumą, kad nubėgome į kavinę.
3. Po treniruotės jam buvo ne alkis, o tikras žebrumas!
Trumpai: žebrumas – labai stiprus alkis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.