žebeliojimas

Žebeliojimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis ilgą, nuobodų, varginantį kalbėjimą (dažnai apie nereikšmingus dalykus), neretai su neigiama prasme – pavyzdžiui, skųstis, niurzgėti, plepėti be reikalo.

Pavyzdžiai:
1. „Nustok žebelioti, nieko nepasieksi vien skundimais.“
2. „Visą vakarą praleidome klausydami jo žebeliojimo apie darbą.“
3. „Tai ne diskusija, o grynas žebeliojimas.“

Sinonimai: plepėjimas, niurzgėjimas, murdimas, dūdavimas.

Įrašas
Paaiškinimas	Žebeliojimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis ilgą, nuobodų, varginantį kalbėjimą (dažnai apie nereikšmingus dalykus), neretai su neigiama prasme – pavyzdžiui, skųstis, niurzgėti, plepėti be reikalo. Pavyzdžiai: 1. „Nustok žebelioti, nieko nepasieksi vien skundimais.“ 2. „Visą vakarą praleidome klausydami jo žebeliojimo apie darbą.“ 3. „Tai ne diskusija, o grynas žebeliojimas.“ Sinonimai: plepėjimas, niurzgėjimas, murdimas, dūdavimas.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.