žėbanamis

Žėbanamis – tai retai vartojamas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis silpną švytėjimą, mirksėjimą, blėvų spindėjimą (dažniausiai apie šviesą, ugnį ar panašius reiškinius). Jis artimas žodžiams „žėbėti“, „žibėti“, tačiau perteikia netolygų, vos pastebimą, drebančią šviesą.

Pavyzdžiai:
1. Gamtos reiškiniai:
Tylioje naktyje matėsi tik tolimo švyturio žėbanamis.
Virš pelkės sklando silpnas pelkių dujų žėbanamis.
2. Metaforiškai:
Jos akyse dar liko vilties žėbanamis.
Senos žvakės žėbanamis apšvietė kambarį.

Sinonimai: mirksėjimas, blėvumas, spingsėjimas, žibėjimas.
Pastaba: Dažniau vartojamas veiksmažodis „žėbėti“ (pvz., žibintas žėbi).

Įrašas
Paaiškinimas	Žėbanamis – tai retai vartojamas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis silpną švytėjimą, mirksėjimą, blėvų spindėjimą (dažniausiai apie šviesą, ugnį ar panašius reiškinius). Jis artimas žodžiams „žėbėti“, „žibėti“, tačiau perteikia netolygų, vos pastebimą, drebančią šviesą. Pavyzdžiai: 1. Gamtos reiškiniai: Tylioje naktyje matėsi tik tolimo švyturio žėbanamis. Virš pelkės sklando silpnas pelkių dujų žėbanamis. 2. Metaforiškai: Jos akyse dar liko vilties žėbanamis. Senos žvakės žėbanamis apšvietė kambarį. Sinonimai: mirksėjimas, blėvumas, spingsėjimas, žibėjimas. Pastaba: Dažniau vartojamas veiksmažodis „žėbėti“ (pvz., žibintas žėbi).
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.