žanyti

.
žãnyti, -ija (-yja), -ijo (-yjo). ženyti:

1. Žãnyti sūnų. Tupi žvirblis ant bažnyčios, jis gražiai čirškėjo, jis ketino dūkrą žanyt.

2. Į delčią žãnyties neturia niekas. Jei nori žãnyties, tai žãnykiavos tujau. Nėkad negirdėti, kad priš karūmenę būtų žãnijęs [is]. Pirmiau seni i žãnijos, ne tokie jauni kaip dabar. Dabar piningų nebreik, patinka – i žãnijas. Kam žãnijaus, kam žãnijaus – į tokį vargą įkritau! Beveik i visi su tais piršliais žãnijės. Tvirtą širdį reik turėti, kad žãnytis reik pradėti. Tu senas diedelis, tu nori žãnytis. Persekiotojai jo tiešysias ir žãnysias. Ta Jūrė ir Marė taip sako: tai ką, vaikinai, žanykitosi su mudviem. Kad negauni vaikį žãnyties, viena sau kirmauk. Ka duktė žãnijas – šiukšlė iš numų, ka sūnus – duonos riekė iš numų.

3. Labai jauni žãnijas, greitai skiras. Jug dabarčiuo gali kaip nori, teip gali žãnyties.
apsižãnyti. apženyti
2. Anuodu viens ant vieno apsižãnyjo. Kas pasens neapsižãnyjęs, tas išeis šunims putrą virti arba ožkas ganyti. Apsižãnijai, blogai a gerai – dėvėk. Septyniasdešimt penkių metų tėvas apsižãnijo su tokia kluika. O kur bedingsi, jau apsižãnijo – i vargo, i gyveno. Aš teapsižãnijau jau ketvirtą dešimtį metų eidama. Kurios šakaliai išeita poroms. ta tą metą apsižãnys. Į tokią mažą trobelę apsižãnijau. Kad apsižanysiu, su tavim nebūsiu. Kitą kartą katinas su višta apsižanijęs. Jei prižadėjai paimti, pavynas apsižanyti.
išsižãnyti

1. išsiženyti: Mes greitai išskydom, jauni išsižãnijom. Viena pati ten gyvena, sūnai išsižãnijo.

2. nutekėti: Janė išžãnijusi tųse Kėdainiųse.
prižãnyti. sutuokti: Ant našlės jį prižãnyti reikia.
susižãnyti. suženyti
2. Jau juodu susižãnijusiu. Anudu abudu našliai buvo susižãnijusiu.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'zanyti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>žãnyti, </b>-ija (-yja), -ijo (-yjo). ženyti: <br/>1. Žãnyti sūnų. Tupi žvirblis ant bažnyčios, jis gražiai čirškėjo, jis ketino dūkrą žanyt. <br/>2. Į delčią žãnyties neturia niekas. Jei nori žãnyties, tai žãnykiavos tujau. Nėkad negirdėti, kad priš karūmenę būtų žãnijęs [is]. Pirmiau seni i žãnijos, ne tokie jauni kaip dabar. Dabar piningų nebreik, patinka – i žãnijas. Kam žãnijaus, kam žãnijaus – į tokį vargą įkritau! Beveik i visi su tais piršliais žãnijės. Tvirtą širdį reik turėti, kad žãnytis reik pradėti. Tu senas diedelis, tu nori žãnytis. Persekiotojai jo tiešysias ir žãnysias. Ta Jūrė ir Marė taip sako: tai ką, vaikinai, žanykitosi su mudviem. Kad negauni vaikį žãnyties, viena sau kirmauk. Ka duktė žãnijas – šiukšlė iš numų, ka sūnus – duonos riekė iš numų. <br/>3. Labai jauni žãnijas, greitai skiras. Jug dabarčiuo gali kaip nori, teip gali žãnyties. <br/><b>apsižãnyti</b>. apženyti 2. Anuodu viens ant vieno apsižãnyjo. Kas pasens neapsižãnyjęs, tas išeis šunims putrą virti arba ožkas ganyti. Apsižãnijai, blogai a gerai – dėvėk. Septyniasdešimt penkių metų tėvas apsižãnijo su tokia kluika. O kur bedingsi, jau apsižãnijo – i vargo, i gyveno. Aš teapsižãnijau jau ketvirtą dešimtį metų eidama. Kurios šakaliai išeita poroms. ta tą metą apsižãnys. Į tokią mažą trobelę apsižãnijau. Kad apsižanysiu, su tavim nebūsiu. Kitą kartą katinas su višta apsižanijęs. Jei prižadėjai paimti, pavynas apsižanyti. <br/><b>išsižãnyti</b><br/>1. išsiženyti: Mes greitai išskydom, jauni išsižãnijom. Viena pati ten gyvena, sūnai išsižãnijo. <br/>2. <span class="explanation">nutekėti: </span> Janė išžãnijusi tųse Kėdainiųse. <br/><b>prižãnyti</b>. <span class="explanation">sutuokti: </span> Ant našlės jį prižãnyti reikia. <br/><b>susižãnyti</b>. suženyti 2. Jau juodu susižãnijusiu. Anudu abudu našliai buvo susižãnijusiu.

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

žanyti

#