Žaltlunkis – tai lietuvių liaudies kalboje vartojamas terminas, reiškiantis gyvatę (paprastai nerūšiuotą). Žodis yra archajiškas, dažniau sutinkamas tautosakoje, pasakose ar senesniuose tekstuose.
Pavyzdžiai:
1. Tautosakoje:
„Apsiuko žaltlunkis aplink koją.“
2. Perkeltine prasme (apie suktą, pavojingą žmogų):
„Tas žaltlunkis visada apgaus.“
3. Pavadinimuose:
Žaltlunkio žiedas (augalo pavadinimas).
Trumpai: Tai poetiškas arba liaudiškas gyvatės sinonimas, vartojamas ir tiesiogiai, ir metaforiškai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.