Žaladarys – tai istorinis terminas, reiškęs žemės valdytoją arba ūkvedį (dažniausiai bajorų dvare ar didiko valdoje). Nuo žodžio „žala“ (senovės lietuvių kalboje – žemė, dirva).
Pavyzdžiai:
- XVI a. dokumentuose minimi žaladariai, kurie rūpinosi dvaro žemės ūkiu.
- „Kunigaikštis paskyrė patikimą žaladarį valdyti savo valdas.“
- Sinonimas – ūkvedys, ekonomas, dvaro valdytojas.
Terminas vartotas iki XVIII–XIX a., vėliau išnyko.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.