žaizaris

Žaizaris – tai retas, poetiškas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis aušrą, rytą, pirmąją ryto šviesą arba ryto žvaigždę (dažniausiai Venerą). Kilęs iš žodžių žaizda („žaida, spindi“) ir žvaigždė.

Pavyzdžiai:
- „Pirmasis žaizaris jau užsidegė horizone.“
- „Laukė žaizario, kad keliautų.“
- „Žaizaris blausiai švietė per užuolaidas.“

Sinonimai: aušra, rytas, ryto žvaigždė, vakarinė (jei vakare – „vakarinė“).
Pastaba: Vartojamas daugiausia literatūroje, dainoje, poezijoje.

Įrašas
Paaiškinimas	Žaizaris – tai retas, poetiškas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis aušrą, rytą, pirmąją ryto šviesą arba ryto žvaigždę (dažniausiai Venerą). Kilęs iš žodžių žaizda („žaida, spindi“) ir žvaigždė. Pavyzdžiai: - „Pirmasis žaizaris jau užsidegė horizone.“ - „Laukė žaizario, kad keliautų.“ - „Žaizaris blausiai švietė per užuolaidas.“ Sinonimai: aušra, rytas, ryto žvaigždė, vakarinė (jei vakare – „vakarinė“). Pastaba: Vartojamas daugiausia literatūroje, dainoje, poezijoje.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.