Žagarijimas – tai lietuvių kalbos žargoninis žodis, reiškiantis ilgą, nuobodų kalbėjimą, plepėjimą ar moralinį pamokslavimą, dažnai su neigiamu atspalviu (pvz., vienodus dalykus kartojantį, pernelyg didaktinį monologą).
Pavyzdžiai:
1. Mokykloje:
Mokytojo žagarijimas apie drausmę tęsėsi visą pamoką.
2. Šeimoje:
Senelis vėl pradėjo savo žagarijimą apie jaunimo išlaidas.
3. Darbe:
Vadovo žagarijimas susirinkime nieko naujo nepridėjo.
Trumpai:
Tai įkyrus, dažnai bereikšmis kalbėjimas, kuriuo siekiama pamokyti, bet dažniau tik atbaidoma klausytojai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.