žabijimas

Žabijimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis žavėjimąsi, susižavėjimą (ypač grožiu, talentu, pasiekimais). Dažnai vartojamas su švelniai ironišku ar kritiniu atspalviu, pabrėžiant pernelyg didelį susižavėjimą.

Pavyzdžiai:
1. Meno srityje: „Po parodos kilo tikras žabijimas dailininko kūryba.“
2. Asmeniui: „Jis visiškai pateko į jos žabijimą.“
3. Ironiškai: „Per didelis žabijimas savimi jam trukdo objektyviai vertinti klaidas.“

Įrašas
Paaiškinimas	Žabijimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis žavėjimąsi, susižavėjimą (ypač grožiu, talentu, pasiekimais). Dažnai vartojamas su švelniai ironišku ar kritiniu atspalviu, pabrėžiant pernelyg didelį susižavėjimą. Pavyzdžiai: 1. Meno srityje: „Po parodos kilo tikras žabijimas dailininko kūryba.“ 2. Asmeniui: „Jis visiškai pateko į jos žabijimą.“ 3. Ironiškai: „Per didelis žabijimas savimi jam trukdo objektyviai vertinti klaidas.“
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.