žabangintis

Žabangintis – tai šnekamojoje kalboje vartojamas veiksmažodis, reiškiantis nevikriai, nerangiai judėti, grubiai elgtis, klibčioti ar daryti kažką nepatogiai, netvarkingai.

Pavyzdžiai:
1. Senelis žabanginasi po kambarį su lazda.
(nerangiai / nepatogiai vaikšto)

2. Nustok žabangintis su tais daiktais!
(grubiai / netvarkingai elgtis)

3. Vaikas žabanginasi su batų segtukais – nieko nepritvirtins.
(nevikriai, be įgūdžių bandyti tvarkyti)

Trumpai:
Tai reiškia nerangų, nevikrų judėjimą ar veiksmą, dažnai su neigiama atspalvio prasme.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'zabangintis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Žabangintis – tai šnekamojoje kalboje vartojamas veiksmažodis, reiškiantis nevikriai, nerangiai judėti, grubiai elgtis, klibčioti ar daryti kažką nepatogiai, netvarkingai. Pavyzdžiai: 1. Senelis žabanginasi po kambarį su lazda. (nerangiai / nepatogiai vaikšto) 2. Nustok žabangintis su tais daiktais! (grubiai / netvarkingai elgtis) 3. Vaikas žabanginasi su batų segtukais – nieko nepritvirtins. (nevikriai, be įgūdžių bandyti tvarkyti) Trumpai: Tai reiškia nerangų, nevikrų judėjimą ar veiksmą, dažnai su neigiama atspalvio prasme.