žabaltis

Žabaltis – tai lietuvių liaudies pasakose ir tarmėse vartojamas mitinis padaras, dažniausiai vaizduojamas kaip piktas vandens dvasininkas arba piktas vandens nykštukas, gyvenantis ežeruose, balose, upėse.

Pagrindinės savybės:
- Aukštas, liesas, dažnai su žaliu plauku.
- Gali užburtti žmones, gąsdinti, traukti į vandenį.
- Kartais siejamas su Vandeniu (mitine būtybe).

Pavyzdys (iš pasakų):
„Žabaltis iš po žilvicio išlindo, sušuko balsu drebančiu: “Kas čia drįso mano ežerą drumsti?”

Trumpai: Tai piktas vandens dvasininkas lietuvių mitologijoje.

Įrašas
Paaiškinimas	Žabaltis – tai lietuvių liaudies pasakose ir tarmėse vartojamas mitinis padaras, dažniausiai vaizduojamas kaip piktas vandens dvasininkas arba piktas vandens nykštukas, gyvenantis ežeruose, balose, upėse. Pagrindinės savybės: - Aukštas, liesas, dažnai su žaliu plauku. - Gali užburtti žmones, gąsdinti, traukti į vandenį. - Kartais siejamas su Vandeniu (mitine būtybe). Pavyzdys (iš pasakų): „Žabaltis iš po žilvicio išlindo, sušuko balsu drebančiu: “Kas čia drįso mano ežerą drumsti?” Trumpai: Tai piktas vandens dvasininkas lietuvių mitologijoje.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.