Žabalga – tai šulinio ar šulinuko dugne esantis vanduo (dažniausias apibrėžimas). Retesnė reikšmė – pelkėtas, užžėlęs vandens telkinys arba seklus vanduo.
Pavyzdžiai:
1. Šulinio žabalgoje atsispindi dangus.
2. Po liūties grioviuose susidarė žabalgos.
3. Ežero pakrantėje matėsi žemė, o toliau – žalia žabalga.
Pastaba: Žodis dažniausiai vartojamas poetiškai arba tarmėse.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.