„Zvimbulis“ – tai lietuviškas žodis, reiškiantis skambutį, skambėjimą (ypač varpų), taip pat skambų garsą, aidą. Dažniausiai vartojamas poetiniame arba perkeltine prasme.
Pavyzdžiai:
1. Bažnyčios zvimbulis sklido po miestelį. (tiesioginė prasmė – varpų skambėjimas)
2. Girios zvimbulis užpildė tylą. (perkeltinė prasmė – aidėjimas, skambus garsas)
3. Jo atmintyje liko tos šventės zvimbulis. (metaforiškai – atgarsis, įspūdis)
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.