„Zvančius“ – tai vardininko linksnio daugiskaita iš būdvardžio „zvancus“, kuris reiškia skambų, skambančią garsą (pvz., varpų, metalo). Dažniausiai vartojamas perkeltine prasme apibūdinti aštrų, drebančią garsą arba skambų, metalinį toną.
Pavyzdžiai:
1. Tiesioginė prasmė:
„Iš tolio girdėjomi zvančiai varpų garsai.“
2. Perkeltinė prasmė:
„Jos balsas buvo zvancus – skaidrus ir šaltas.“
„Zvančios stygų vibracijos užpildė salę.“
Trumpai:
Žodis „zvančius“ naudojamas apibūdinti skambų, metalinį ar aštrų garsą, tiesiogiai arba perkeltine prasme.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.