Zuikspirė – tai neoficialus, šnekamojoje kalboje vartojamas terminas, reiškiantis pabaisą, baubą, siaubūną (dažniausiai vaikams). Kilęs iš žodžių zuikis + pirti (bauginti).
Pavyzdžiai:
- Neklausai – ateis zuikspirė! (grąsinimas vaikui).
- Tamsus miškas – ten gyvena zuikspirės. (išgalvota būtybė).
- Tai ne vaiduoklis, o paprasta zuikspirė. (apie neįtikimą baubą).
Trumpai: Tai vaizdingas, folklorinis žodis, vartojamas bauginimui ar juokui.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.