zūbas

.
zū̃bas.

1. lūpa: Nusišluostyk zūbùs, aure taukuoti. Patinę Baltraus zūbai. Tos bobos stori zū̃bai. Zū̃bai nupruso vėžius beaižant. Vienas zū̃bas kreivas. Zūbus sučiaupęs ėjo. Par rūbus tekėjo, par zūbùs varvėjo. Šitep zūbų netampyk! Karalius kraipė šiai [p],
kraipė tei [p] zūbùs, niekas negelbėjo – turėjo asilėlio pauodegėlę bučiuot, šiai [p] nebūtų arklį išgavęs. O kam tie jų zūbai? – Mergelėms bučiuoti. Ale Dočys, nenaudėlis, pas kakalį šiltą snausdamas ir zūbùs laižydamas, ėdesio tyko. Ir kad daug ugnies ben veik po katilu degtų, su pilvotais zū̃bais vis į kaminą pučia. Plovėti veideliai kažkokiais rundais susidaro aplink zūbelius. Velniškas rūgštumas – ka užkąsi, i zūbùs susuks. Gelažienė numirė – dėjo veidrodį prie zū̃bų – žiūria, ar nerasoja. Papučiu zūbus. Atstatęs zūbus kaip kamantus. Jau pavalgiau. – Duok katei zūbus aplaižyt. Pirma nusišluostyk zūbùs, paskui kalbėk! Laksto be sparnų, kanda be dantų, švilpia be zūbų. žabtai, nasrai: Nu o kumelys nekaltas: įžeboto, sako, nevalnia vandenin, jam zūbùs sopa, arkliai gi tai geriausiai plaukia ir būt išplaukęs.

2. atsikišusi lūpa:

3. dantis: Aš tau zūbùs išmaišysiu. Atlėkė paukštis be sparnų, intūpė į medį be nagų, šovė strielčius be muškietos, valgė ponas be zūbų.
krẽkenas nusišlúostyti nuo zū̃bų. Krẽkenas nu zū̃bų nusišlúostyk, tada su vyresniu sporykias.
zū̃bą káišioti kištis į kalbą: Nekáišiok zū̃bo.
zūbùs nušlúostyti nieko neduoti: Visus šiuo tuo apdalijo, o jam zūbus nušluostė.
zūbùs pastatýti būti nepatenkintam: Pastãtė zūbùs kai kiaulė šerius. Ko tu zūbùs pastataĩ? Ko čia sėdi zūbùs pastãtęs? Kaip tūlasis vokytis, pastatydamas zūbus, niekina lietuvninkus.

• Žargonai: zūbas

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>zū̃bas</b>. <br/>1. <span class="explanation">lūpa: </span> Nusišluostyk zūbùs, aure taukuoti. Patinę Baltraus zūbai. Tos bobos stori zū̃bai. Zū̃bai nupruso vėžius beaižant. Vienas zū̃bas kreivas. Zūbus sučiaupęs ėjo. Par rūbus tekėjo, par zūbùs varvėjo. Šitep zūbų netampyk! Karalius kraipė šiai [p], kraipė tei [p] zūbùs, niekas negelbėjo – turėjo asilėlio pauodegėlę bučiuot, šiai [p] nebūtų arklį išgavęs. O kam tie jų zūbai? – Mergelėms bučiuoti. Ale Dočys, nenaudėlis, pas kakalį šiltą snausdamas ir zūbùs laižydamas, ėdesio tyko. Ir kad daug ugnies ben veik po katilu degtų, su pilvotais zū̃bais vis į kaminą pučia. Plovėti veideliai kažkokiais rundais susidaro aplink zūbelius. Velniškas rūgštumas – ka užkąsi, i zūbùs susuks. Gelažienė numirė – dėjo veidrodį prie zū̃bų – žiūria, ar nerasoja. Papučiu zūbus. Atstatęs zūbus kaip kamantus. Jau pavalgiau. – Duok katei zūbus aplaižyt. Pirma nusišluostyk zūbùs, paskui kalbėk! Laksto be sparnų, kanda be dantų, švilpia be zūbų. <span class="explanation">žabtai, nasrai: </span> Nu o kumelys nekaltas: įžeboto, sako, nevalnia vandenin, jam zūbùs sopa, arkliai gi tai geriausiai plaukia ir būt išplaukęs. <br/>2. <span class="explanation">atsikišusi lūpa: </span> <br/>3. <span class="explanation">dantis: </span> Aš tau zūbùs išmaišysiu. Atlėkė paukštis be sparnų, intūpė į medį be nagų, šovė strielčius be muškietos, valgė ponas be zūbų. <br/><b> krẽkenas nusišlúostyti nuo zū̃bų</b>. Krẽkenas nu zū̃bų nusišlúostyk, tada su vyresniu sporykias. <br/><b>zū̃bą káišioti</b> <span class="explanation">kištis į kalbą: </span> Nekáišiok zū̃bo. <br/><b>zūbùs nušlúostyti</b> <span class="explanation">nieko neduoti: </span> Visus šiuo tuo apdalijo, o jam zūbus nušluostė. <br/><b>zūbùs pastatýti</b> <span class="explanation">būti nepatenkintam: </span> Pastãtė zūbùs kai kiaulė šerius. Ko tu zūbùs pastataĩ? Ko čia sėdi zūbùs pastãtęs? Kaip tūlasis vokytis, pastatydamas zūbus, niekina lietuvninkus.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.