zodus

Zodus – tai lietuviškas žargoninis žodis, reiškiantis nuotaiką, polinkį ar norą kažką daryti. Dažniausiai vartojamas neformaliame kontekste.

Pavyzdžiai:
- Nėra zodo mokytis. (Nėra noro/nuotaikos mokytis.)
- Ar turi zodo į miestą išvažiuoti? (Ar nori/geidi važiuoti į miestą?)
- Jo zodus pasikeitė – dabar nori sportuoti. (Jo polinkis/nuotaika pasikeitė.)

Kilmė: Greičiausiai kilęs iš rusų kalbos žargono „зад“ (noras, polinkis), o dar anksčiau – iš romėnų dievo Z (Jupiterio) alegorinio vartojimo žargonuose. Lietuvių kalboje įsitvirtino XX a. pabaigoje – XXI a. pradžioje.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'zodus' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Zodus – tai lietuviškas žargoninis žodis, reiškiantis nuotaiką, polinkį ar norą kažką daryti. Dažniausiai vartojamas neformaliame kontekste. Pavyzdžiai: - Nėra zodo mokytis. (Nėra noro/nuotaikos mokytis.) - Ar turi zodo į miestą išvažiuoti? (Ar nori/geidi važiuoti į miestą?) - Jo zodus pasikeitė – dabar nori sportuoti. (Jo polinkis/nuotaika pasikeitė.) Kilmė: Greičiausiai kilęs iš rusų kalbos žargono „зад“ (noras, polinkis), o dar anksčiau – iš romėnų dievo Z (Jupiterio) alegorinio vartojimo žargonuose. Lietuvių kalboje įsitvirtino XX a. pabaigoje – XXI a. pradžioje.