.
zlastìs. zlãstis.
1. pyktis, piktumas: Kaip an tavęs pasakė, mun kaži kaip pakilo zlastìs. Zlãsties neapigali – žmogus blogas. Mun užeita i zlastìs, i juokas. Lupterė [ja] u vaiką, užej [o] zlãstis, an rytojaus perejo zlãstis, ir gerai. Tai iž zlãsties nežinoj ką ir dirbt. Gaspadorius kankina kankina, bet kad paviržį atiduos, nebjema zlastìs. Ant zlasties paišysiu, rašysiu, kiek beišgalėsiu. Zlastį pametęs tavęsp vėl pristotų. Vyrų zlãstis nepirkta.
2. piktadarybė, eibė, skriauda: Šeiminyke, aš jum zlãstį padariau. Gerai, ka turia darbo vaikas: zlãsčių nedaro. Visokių zlãsčių pridirbęs yra – negirtinas žmogus. Ar ne tasai yra Dievas visagalis, kursai ėmęs ant savęs asabą slūgos, dabarčiuo kenta už mūsų zlastis.
zlasčià sudègti staigiai įpykti, užsiplieksti: Zlasčià sùdegiau.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.