„Zeizotis“ (gr. ζειζώτης) – senovės graikų kalbos žodis, reiškiantis „gyvybingas, pilnas gyvybės, stiprus, tvirtas“. Dažniausiai vartotas apibūdinti žmogų, gyvūną ar augalą, turintį didelę gyvybinę jėgą.
Pavyzdžiai:
1. Žmogus: „Senolis buvo tikras zeizotis – net 90 metų aktyviai dirbote sode.“
2. Gamta: „Po lietaus pieva atrodė kaip zeizotis – žalia, žėrinti žolė.“
3. Perkeltine prasme: „Jo idėjos buvo zeizotis – įkvėpė visą bendruomenę.“
Trumpai:
Tai išraiškingas terminas, pabrėžiantis gyvybingumą, tvirtybę ir gyvybės jėgą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.