Zavieckis – tai lietuviškas terminas, reiškiantis užuolaidėlę arba užuominą (dažniausiai literatūroje, retorikoje). Nurodo subtilų užuominą, netiesioginį nurodymą, kuriuo siekiama sužadinti smalsumą arba perteikti mintį neatskleidžiant tiesiogiai.
Pavyzdžiai:
1. Literatūroje: „Autorius naudoja zavieckius, kad skaitytojas pats atspėtų veikėjo praeitį.“
2. Pokalbyje: „Jo žodžiai buvo tik zavieckis, kad jis ruošiasi išvykti.“
3. Reklamoje: „Filmo treileris – tai zavieckis, skatinantis žiūrėti pilną versiją.“
Trumpai: Zavieckis – subtili užuomina arba užuolaidėlė, skirta sužadinti domėjimąsi.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.