zalaba

Terminas „zalaba“ reiškia skausmingą, ilgą ir nuobodų kalbėjimą ar rašymą, dažnai pernelyg išplėtotą ir varginantį klausytoją/ skaitytoją.

Pavyzdžiai:
1. Kalbėjime: „Paskaita virto zalaba – dėstytojas valandą kartojo tą patį.“
2. Rašte: „Jo ataskaita buvo gryna zalaba – pusę puslapio užėmė tušti frazės.“
3. Kasdienybėje: „Nepradėk zalabos apie savo sapnų interpretacijas!“

Įrašas
Paaiškinimas	"Zalaba" – tai lietuviškas žargoninis žodis, reiškiantis nemalonų, nuobodų ar varginantį darbą, pareigas ar situaciją. Dažnai vartojamas šnekamojoje kalboje norint pabrėžti nuobodulį ar nepatogumą. Pavyzdžiai: 1. "Šiandien vėl laukia zalaba – reikia tvarkyti tuos senus dokumentus." 2. "Visa savaitė – viena didelė zalaba su tais ataskaitų pildymais." 3. "Neik ten, tai gryna zalaba, nieko įdomaus." Trumpiau: Zalaba = nuobodus/varginantis darbas ar veikla.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.