Výturmedis – tai lietuvių liaudies mitologijoje medis, kuris auga ant kapo (dažniausiai jauno, netekėjusių žmogaus). Jis simbolizuoja ryšį tarp gyvųjų ir mirusiųjų, o jo išvaizda (pvz., sulenktas, išdygęs iš krūtinės) laikytas mirusiojo sielos įsikūnijimu arba jo likimo atspindžiu.
Pagrindinės reikšmės:
1. Medis, užaugęs ant kapo – dažnai išdygsta iš paties kapo.
2. Sielos simbolis – tikima, kad mirusiojo siela pereina į medį.
3. Ženklas – medžio būklė (sveikas, sulūžęs, sulenktas) galėjo rodyti mirusiojo likimą po mirties arba jo kančias.
Pavyzdžiai:
- Tradicinis: Jauna mergelė miršta ne ištekėjusi, ant jos kapo išauga beržas – tai yra výturmedis.
- Literatūroje: Baldui Sruogai „Dievų miškas“ – senas ąžuolas ant kapo vaizduojamas kaip sielos prieglobstis.
- Paprotys: Giminės medį ant kapo saugodavo, jo nelauždavo, nes tai laikyta siūbuojančia siela.
Trumpai: Výturmedis – kapo medis, jungiantis fizinį pasaulį su dvasių karalyste, dažnas lietuvių mitologijos ir tautosakoje elementas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.