„Vytir“ – tai senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis vadą, vedlys, gidą (ypač karo, žygio ar kelionės metu). Kartais vartotas ir perkeltine prasme – žmogų, rodantį kelią (fiziškai ar dvasiniu požiūriu).
Pavyzdžiai:
1. Karo vytir nuvedė būrį į saugią vietą.
2. Jis buvo mūsų vytir per tuos sunkius metus.
3. Senovėje vytir žinojo visus slaptus takus miškuose.
Pastaba: Šis žodis šiuolaikinėje kalboje vartojamas retai, dažniau literatūroje ar istoriniuose kontekstuose.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.