Vyburūniniai – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis išskirtinius, nepaprastus, stulbinantį grožį ar puoselėjantį estetinį tobulumą (pvz., apie gamtą, meno kūrinį, žmogų). Kilęs iš žodžio „vyburūnas“ (stebuklas, magija).
Pavyzdžiai:
1. Gamtoje: Vyburūniniai Rygos paplūdimio saulėlydžiai.
2. Mene: Vyburūniniai šio dailininko paveikslų spalvų deriniai.
3. Žmoguje: Jos vyburūninis šypsenos šarmas.
Sinonimai: stebuklingi, žavingi, nuostabūs, magiški.
Naudojamas: daugiausia literatūroje, poetiniuose apibūdinimuose, aukštuosiuose stiliumi.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.