vulgarinimas
Vulgarinimas – tai kalbos reiškinių, žodžių ar posakių prisitaikymas prie kasdienės, paprastos, neretai žemos ar siurrealios stilistikos, dažnai prarandant pirminę rafinuotą ar specializuotą prasmę.
Pagrindinės prasmės:
1. Supaprastinimas iki vulgariumo – rafinuotos sąvokos pakeitimas vulgariais žodžiais.
2. Kultūrinių simbolių banalinimas – gilios kultūrinės/meno vertės perteikimas trivialiai.
3. Žargono panaudojimas – specialios terminologijos pakeitimas kasdiene kalba.
Pavyzdžiai:
1. Filosofinis terminas
Originalas: "Cogito, ergo sum" (Descartes)
Vulgarinimas: "Galvoju, vadinasi egzistuoju, o tu jei negalvoji, tai ir neesi" (prarandama filosofinė gylė).
2. Poetinis vaizdinys
Originalas: "Ašarą lašą rosa numynė" (Maironis)
Vulgarinimas: "Ašaros kaip rasos, nu ir kas?" (prarandamas poetinis vaizdas).
3. Kultūrinis simbolis
Originalas: Mona Lisa
Vulgarinimas: "Mona Lisa – tiesiog moteris su keistu šypsniu" (sumažinamas iki banalumo).
Svarbu: Vulgarinimas nėra tiesioginis siauresnis sinonimas nei vulgarybė – jis dažnai turi ironišką ar kritinį atspalvį, atskleidžiantį kultūrinių vertybių eroziją ar sąmoningą stilistinį žeminimą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.