Volungaitis – tai žodis, reiškiantis „nepilnametis, paauglys, jaunuolis“ (dažniausiai vyriškos giminės). Kilęs iš žodžių volungė (jaunystė) ir priesagos -aitis.
Pavyzdžiai:
1. Klasikinis: „Tai dar tikras volungaitis, bet jau drąsiai kalba.“
2. Šiuolaikinis: „Kiemą sužaidė keli volungaičiai.“
3. Literatūroje: Vartotas rašytojų (pvz., V. Krėvės) kaip poetiškas jaunuolio sinonimas.
Trumpai:
Tai senesnis, poetiškas arba regioninis žodis, dažniau sutinkamas literatūroje ar tarmėse nei kasdienėje kalboje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.