Volkauninkas – tai istorinis terminas, reiškęs valstietį, atsikrausčiusį į kitą vietovę, kad išvengtų prievolių (pvz., baudžiavos, mokesčių) savo gimtojoje žemėje. Dažniausiai vartotas LDK laikotarpiu.
Pavyzdžiai:
- Valstietis, pabėgęs iš dvaro į miestą ar kitą valdovo žemę.
- XVI–XVII a. dokumentuose minimi bėgliai, kurie "pavolkaunino" – pasislėpė nuo savo ponų.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.