Voliungė – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis ilgą, siaurą ir lanksčią lazdelę (pvz., nendrę, žabangą), dažniausiai vartojamą gyvuliams (arkliams, galvijams) varyti arba baubti.
Pavyzdžiai:
1. Arklių varymas: "Arklius ganydavo su beržine voliunge."
2. Paukščių gaudymas: "Senovėje voliungėmis gaudydavo paukščius (įtaisydami kilpas)."
3. Perkeltinė reikšmė: "Mokytojo voliungė" – mokymo priemonė arba simbolinė disciplina.
Sinonimai: botagas, rykštė, nendrė (priklausomai nuo konteksto).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.