Vobloti – tai žargoninis veiksmažodis, reiškia greitai, staigiai pabėgti ar išnykti (dažniausiai iš nemalonių aplinkybių). Kilmė – iš rusų kalbos žargono „свалить“ (išvykti, dingti).
Pavyzdžiai:
1. Gavęs baudą, voblotino iš kito išėjimo.
2. Kai pamatė tėvus, voblotino per tvorą.
3. Susitikimas buvo nuobodus, tai aš tiesiog voblotinau.
Sinonimai: dingti, dūkti, šmuktelėti, „prapūsti“.
Pastaba: vartojamas neformaliame kontekste, dažnai su šiek tiek humoro ar paniekos atspalviu.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.