Vitrijolė – tai senas chemijos terminas, reiškiantis tam tikrų metalų sulfatų (sieros rūgšties druskų) hidratus, dažniausiai turinčius mėlyną ar žalią spalvą.
Pagrindinės rūšys:
- Mėlynoji vitrijolė – vario sulfatas pentahidratas (CuSO₄·5H₂O). Naudojama prieš grybelinius augalų ligonis, kaip fungicidas.
- Žalioji vitrijolė – geležies(II) sulfatas heptahidratas (FeSO₄·7H₂O). Naudojama trąšose, vandens valymui, rašaluose.
- Baltoji vitrijolė – cinko sulfatas heptahidratas (ZnSO₄·7H₂O). Naudojama medicinoje, kaip mikrobų kovos priemonė.
Pavyzdžiai vartojimo:
1. Sodas apipurškiamas mėlynąja vitrijole, kad apsaugotų pomidorus nuo pelėsio.
2. Žalioji vitrijolė dedama į dirvą trąšų trūkumui kompensuoti.
Dabar šie junginiai dažniau vadinami tiesiog metalų sulfatais.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.