Virpčius – tai lietuviškas terminas, reiškiantis virpantį, drebančį daiktą ar reiškinį, dažniausiai vartojamas kalbant apie:
1. Virpantį objektą (pvz., virpantis laikrodžio švytuoklė, virpanti virvė).
2. Virpesius (pvz., garso, šviesos virpesiai).
3. Perkeltine prasme – silpną, drebančią būseną (pvz., virpčius baimės).
Pavyzdžiai:
- Senas laikrodis išleido tylų virpčių.
- Vėjas sukėlė lyno virpčius.
- Jos balsas buvo kaip švelnus virpčius.
Sinonimai: virpėjimas, drebėjimas, virpesys.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.