„Vindzaruoti“ – tai žargoninis lietuvių kalbos veiksmažodis, reiškiantis lėtai, nerangiai judėti, vilktis, slinkti (dažnai apie žmogų). Kilęs iš žodžio vindzioti (plūduriuoti, dreifuoti), bet vartojamas šnekamojoje kalboje su neigiamu atspalviu – pavyzdžiui, apie lėtą, apsiblaususį žmogų.
Pavyzdžiai:
1. Visą rytą jis vindzaruos lovoje, nors reikia eiti į darbą.
2. Nevindzaruok taip koridoriuje – skubam!
3. Po pietų ji tik vindzaruoja prie kompiuterio, nieko nedarydama.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.