vinčiauninkas

Vinčiauninkas – tai istorinis terminas, reiškiantis karo belaisvį (dažniausiai vergą), paimtą per karą ar žygį. Žodis kilęs iš slaviško vъnčiti („įveikti, pavergti“).

Pavyzdžiai:
- Kryžiuočių kronikose minimi vinčiauninkai – prūsų ar lietuvių belaisviai, vergaujantys Ordino žemėse.
- „Vinčiauninkų pardavimas buvo pelningas verslas viduramžiais.“
- Istoriniuose dokumentuose sutinkama: „...ir vinčiauninkus atgabeno į pilį.“

Trumpai: Tai karo belaisvis-vergas (XIII–XV a. kontekste).

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'vinciauninkas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Vinčiauninkas – tai istorinis terminas, reiškiantis karo belaisvį (dažniausiai vergą), paimtą per karą ar žygį. Žodis kilęs iš slaviško vъnčiti („įveikti, pavergti“). Pavyzdžiai: - Kryžiuočių kronikose minimi vinčiauninkai – prūsų ar lietuvių belaisviai, vergaujantys Ordino žemėse. - „Vinčiauninkų pardavimas buvo pelningas verslas viduramžiais.“ - Istoriniuose dokumentuose sutinkama: „...ir vinčiauninkus atgabeno į pilį.“ Trumpai: Tai karo belaisvis-vergas (XIII–XV a. kontekste).