Viltingumas – tai fizinis kūno savybė atsispirti deformacijai (ypač tempimui), matuojama kaip įtempis (jėga, tenkanti vienetui ploto) ir tamprioji deformacija (santykinis pailgėjimas) santykiu.
Pagrindinė formulė:
\[
E = \frac{\sigma}{\varepsilon}
\]
čia:
- \( E \) – viltingumo modulis (Pa arba N/m²),
- \( \sigma \) – įtempis (N/m²),
- \( \varepsilon \) – santykinė deformacija (be matavimo vienetų).
Reikšmė:
Kuo didesnis \( E \), tuo medžiaga standesnė – labiau atspari deformacijai esant apkrovai.
Pavyzdžiai (E vertės):
- Plienas: ~200 GPa (labai standus)
- Betonas: ~30 GPa
- Mediena: ~10 GPa
- Gumà: ~0,01–0,1 GPa (labai elastinga)
Praktinis pavyzdys:
Jei 1 m ilgio plieninis strypas (E = 200 GPa) ištempiamas 1 mm, reikalingas įtempis:
\[
\sigma = E \cdot \varepsilon = 200 \cdot 10^9 \, \text{Pa} \cdot 0,001 = 200 \, \text{MPa}
\]
Tai rodo, kad net mažai deformuoti standžią medžiagą reikia didelės jėgos.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.