vilija

Vilija – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis valią, norą, troškimą arba malonumą, pasigėrėjimą.
Tai senovinis, poetinis žodis, dažniausiai vartojamas literatūroje ar kalbant stilizuotai.

Pavyzdžiai:
1. Jis viską daro pagal savo viliją. (valia/noras)
2. Gulėjo ant žolės ir viliją jautė nuo giedro saulės. (malonumą, pasigėrėjimą)
3. Senovės dainose dažnai minimas vilijos žodis. (poetinis atitikmuo „norui“ ar „geiduliui“)

Trumpai: Vilija – senas žodis, reiškia valią/norą arba malonumą/jausmą grožio.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'vilija' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Vilija – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis valią, norą, troškimą arba malonumą, pasigėrėjimą. Tai senovinis, poetinis žodis, dažniausiai vartojamas literatūroje ar kalbant stilizuotai. Pavyzdžiai: 1. Jis viską daro pagal savo viliją. (valia/noras) 2. Gulėjo ant žolės ir viliją jautė nuo giedro saulės. (malonumą, pasigėrėjimą) 3. Senovės dainose dažnai minimas vilijos žodis. (poetinis atitikmuo „norui“ ar „geiduliui“) Trumpai: Vilija – senas žodis, reiškia valią/norą arba malonumą/jausmą grožio.