Vikinėjimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis grobikišką užpuolimą, plėšikavimą, siautėjimą, dažniausiai asocijuojamas su vikingų antplūdžiais. Vartojamas ir perkeltine prasme apie smurtingus, agresyvius veiksmus.
Pavyzdžiai:
1. VIII–XI a. Europos krantai dažnai kentėjo nuo vikingų vikinėjimo.
2. Kaimynų valstybė kaltino mus už ekonominį vikinėjimą jų rinkoje.
3. Kritikai partijos veiksmą pavadino politiniu vikinėjimu.
Trumpai: Grobikiškas užpuolimas / plėšimas, literatūrinis, retai vartojamas kasdienėje kalboje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.