Vijolončelė (it. violoncello) – styginis smuiko tipo instrumentas, didesnis už altą, bet mažesnis už kontrabosą. Grojamas sėdint, laikomas tarp kelių. Turi šiltą, gilią ir išraiškingą tembrą.
Pavyzdžiai:
1. Muzikoje: Naudojamas soliniuose kūriniuose (pvz., J. S. Bacho "Vijolončelės siuitos"), kamernėje ir simfoninėje muzikoje.
2. Atlikėjai: Žymūs vijolončelininkai – Mstislavas Rostropovičius, Jacqueline du Pré, Yo-Yo Ma.
3. Lietuvių kontekste: Vijolončelė mokoma Lietuvos muzikos mokyklose, naudojama Lietuvos nacionaliniame simfoniniame orkestre.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.