"Viestypis" – tai retas, senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis aplinkinį, kaimyną arba artimą žmogų (pvz., giminaitį, pažįstamą). Kilęs iš žodžio "vietà" (vieta, aplinka).
Pavyzdžiai:
1. Seni žmonės kaimą vadino savais viestypiais. (kaimynai, bendruomenė)
2. Pasikvietė į šventę visus viestypius. (artimuosius, pažįstamus)
Pastaba: Šis žodis praktiškai nenaudojamas šiuolaikinėje kalboje, sutinkamas senuosiuose tekstuose ar tarmėse.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.