viešpatingas

Viešpatingas – senas, retai vartojamas žodis, reiškiantis „visuotinį valdovą“ arba „visų valdantį“ (iš „visų“ + „patių“ valdymas). Nurodo aukščiausią valdžią, dažniausiai – Dievą.

Pavyzdžiai:
1. Religiniuose tekstuose: „Viešpatingasis Dieve, išgirsk mūsų maldavimus.“
2. Istoriniame kontekste: „Kunigaikštis buvo laikomas viešpatinguoju žemės valdovu.“

Pastaba:
Šiuolaikinėje kalboje beveik nevartojamas, aptinkamas senuosiuose raštuose, giesmėse ar poetiniuose kontekstuose.

Įrašas
Paaiškinimas	Viešpatingas – senas, retai vartojamas žodis, reiškiantis „visuotinį valdovą“ arba „visų valdantį“ (iš „visų“ + „patių“ valdymas). Nurodo aukščiausią valdžią, dažniausiai – Dievą. Pavyzdžiai: 1. Religiniuose tekstuose: „Viešpatingasis Dieve, išgirsk mūsų maldavimus.“ 2. Istoriniame kontekste: „Kunigaikštis buvo laikomas viešpatinguoju žemės valdovu.“ Pastaba: Šiuolaikinėje kalboje beveik nevartojamas, aptinkamas senuosiuose raštuose, giesmėse ar poetiniuose kontekstuose.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.