Viešpatelis – tai mažybinė arba švelninama viešpats forma, vartojama kreipiantis į vyrą mandagiai, švelniai arba šiek tiek žaismingai. Gali reikšti „ponaitis“, „poneli“.
Pavyzdžiai:
1. Mandagus kreipinys:
„Ačiū, viešpateli, už pagalbą.“
2. Žaismingas/švelnus kreipinys:
„Na, viešpateli, kaip jaučiatės?“
3. Ironiškas atžvilgis:
„O kaip mūsų viešpatelis šiandien?“ (pvz., kalbant apie išpuikusį vaiką).
Pastaba: Dažniau vartojama šnekamojoje kalboje ar literatūroje, o ne oficialioje situacijoje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.