"Vienys" – senas lietuviškas žodis, reiškiantis vienatvę, atsiskyrimą, vienišumą.
Pavyzdžiai:
1. Jis gyveno vienyje, toli nuo žmonių.
2. Po sielvarto pasirinko vienio gyvenimą.
3. Senelis mėgo vienio ramybę miške.
Pastaba:
Šiuolaikinėje kalboje dažniau vartojamas „vienišumas“ ar „atsiskyrimas“, o „vienys“ sutinkamas senesniuose tekstuose ar poetiniame kontekste.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.