Vientėgis – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis vienodą, vientisą, nesiskirstantį į dalis. Dažniausiai vartojamas kalbant apie monolitinį, vientisą medžiagą, struktūrą ar visumą.
Pagrindinė reikšmė:
Vientisas, nesuskaldytas, vientisai sudarytas (pvz., apie akmenį, metalą, medieną, grupę žmonių).
Pavyzdžiai:
1. Kalno uola buvo vientėgė, be įtrūkimų.
2. Komanda veikė vientėgiu frontu.
3. Vientėgis granito blokas naudojas pamatams.
Sinonimai: vientisas, monolitinis, nedalomas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.