vientarnis
Vientarnis – tai gramatinė forma, reiškianti vieną daiktą arba asmenį, priešingą dvigubam skaičiui (dviskaitai) arba daugiskaitai.
Terminas dažniausiai vartojamas kalbotyroje, ypač apibūdinant kalbas, turinčias ne tik vienaskaitą ir daugiskaitą, bet ir specialią formą poriniams daiktams (pvz., dviskaitą).
Pavyzdžiai:
- Lietuvių kalboje:
akis (vientarnis) – akis (dviskaita: dvi akys) – akys (daugiskaita: daug akių).
- Kitose kalbose:
Pvz., slovėnų ar sorbų kalbose yra išlaikyta dviskaita, todėl vientarnis ten aiškiai atskiriamas (pvz., slovėnų mesto – 'miestas' (vientarnis) vs. mesti – 'du miestai' (dviskaita)).
Trumpai: Vientarnis – gramatinė forma, nurodanti vienetą, kai kalba turi ir dviskaitos sistemą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.