„Viennintis“ – tai senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis vienintelis, vienintelis savo rūšies, nepakartojamas. Vartotas kalboje iki XX a. pradžios, dabar pasitaiko tik archajiškose išraiškose ar poetinėje kalboje.
Pavyzdžiai:
1. Jis buvo viennintis įpėdinis šeimoje.
2. Tai viennintis tokio grožio paveikslas.
3. Viennintė jo viltis išsipildė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.