x
vienavìšis, -ė. vienturtis: Anas vienavìšis, bagotas. Kur jau vienavìšis, tai dažniausia išdykęs. Duktė vienavìšė – mergink! Paėmė kokią ten mergą vienavìšę su dideliu kraičiu: mat tokiai nereikėjo plėšytis su seserim. Kvyklienė, prisikėlusi nuo kėdės savo vienavišį sūnelį, parsiveda namo. vienintelis šeimoje kitos lyties vaikas: Jos kavalierius vienavìšis, ir žemė jam vienam visa liks: seseris išpasogijo. vienas atvestas. Avytė užaugo didelė, matai, vienavišė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.