vienavaikis


Vienavaikis – asmuo, kuris neturi brolių ar seserų (augo vienas šeimoje).

Pavyzdžiai:
1. Jonas yra vienavaikis, todėl visą paveldėjimą gavo vienas.
2. Nors ji vienavaikė, turėjo daug pusbrolių.
3. Vienavaikiai dažnai išmoksta savarankiškumo nuo mažens.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'vienavaikis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkas
© 2020 - 2026 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Skaičiuoklė