vienatėvis

Vienatėvis – asmuo, gyvenantis vienas, neturintis šeimos (sutuoktinio(-ės), vaikų) arba gyvenantis atskirai nuo artimųjų. Gali reikšti ir fizinį atsiskyrimą, ir psichologinį vienišumą.

Pavyzdžiai:
1. Po skyrybų jis tapo vienatėviu ir persikraustė į mažą butą.
2. Nors buvo vienatėvis, jautėsi laimingas, turėdamas laisvę.
3. Senelys gyveno kaip vienatėvis, bet kasdien lankydavo kaimynus.

Trumpai: Vienatėvis – vienas gyvenantis asmuo, dažnai dėl asmeninių aplinkybių ar pasirinkimo.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'vienatevis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Vienatėvis – asmuo, gyvenantis vienas, neturintis šeimos (sutuoktinio(-ės), vaikų) arba gyvenantis atskirai nuo artimųjų. Gali reikšti ir fizinį atsiskyrimą, ir psichologinį vienišumą. Pavyzdžiai: 1. Po skyrybų jis tapo vienatėviu ir persikraustė į mažą butą. 2. Nors buvo vienatėvis, jautėsi laimingas, turėdamas laisvę. 3. Senelys gyveno kaip vienatėvis, bet kasdien lankydavo kaimynus. Trumpai: Vienatėvis – vienas gyvenantis asmuo, dažnai dėl asmeninių aplinkybių ar pasirinkimo.